Pandemijos sukelti pokyčiai paskatino daugelį žmonių savo fizine ir emocine būklėmis rūpintis gerokai atidžiau. Tačiau užklupus ekonominei ir geopolitinei turbulencijai, sveikatingumo veiklos neretai ir vėl yra nustumiamos į antrą planą. Personalo ekspertai pastebi, kad nors tai atspindi ir darbo rinkos tendencijos, nustoję skirti papildomą dėmesį darbuotojų sveikatai, darbdaviai rizikuoja ir paties verslo sėkme. Kodėl gera komandos narių sveikata turėtų išlikti įmonių prioritetu ir kaip ją užtikrinti?
Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) vadovė Aušra Bytautienė pasakoja, kad sveikatingumo svarba darbovietėse ypatingai išaugo pandemijos laikotarpiu, jos naudą išryškino ir šio pavasario įvykiai. Vis dėlto pastaruoju metu žmonių žvilgsniai krypsta kitur.
„Jei seniau sveikatingumas rūpėjo nedidelei daliai darbuotojų, pandemija požiūrį į sveikatą ir rūpinimąsi ja pakeitė kardinaliai. Sveikatingumo aktualumas dar labiau sustiprėjo 2022 metų pavasarį, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, kai darbuotojams ypač reikėjo emocinės pagalbos. Tačiau šiuo metu nemažos dalies šalies gyventojų dėmesys nukreiptas į finansinį saugumą, nes jiems nerimą kelia augančios kainos ir kasdienės išlaidos. Dėl to atsiranda įmonių, kurios pradėjo taikyti naudas, kurių anksčiau niekada neturėjo, pavyzdžiui, darbdaviai padengia dalį kuro, būsto ar kitų išlaidų“, – sako A. Bytautienė.
Įmonių sveikatinimo platformos „Stebby“ vadovas Kęstutis Mackelis akcentuoja, kad pandemija išties tapo reikšmingu lūžiu bendrovėse – į rūpinimąsi darbuotojų sveikata imta žiūrėti atsakingiau. Tai atspindi ir tyrimai – tarptautinės žmogiškųjų išteklių valdymo bendrovės „Mercer“ naujausias tyrimas rodo, kad net 70 proc. įmonių planuoja gerinti teikiamas sveikatingumo naudas.
Tačiau stebint dabartinį geopolitinį ir ekonominį kontekstą, K. Mackelio teigimu, situacija gali pakrypti ir į kitą pusę, o tai duoda peno sunerimti.
„Susidomėjimas sveikatingumu pastaruoju metu augo – įmonės per karantiną labai greitai suprato, kad jos privalo nertis iš kailio ir skatinti darbuotojus nepalūžti, judėti, rūpintis sveikata. Tačiau ekonominiams klausimams tampant vis opesniems, situacija gali ir pasikeisti. Dalis įmonių pradeda svarstyti, kad sveikatingumo naudų galima atsisakyti, galvojant, kad tai nėra būtinos išlaidos. Tačiau jos nėra antraeilės – šiame streso kupiname laikotarpyje rūpinimasis darbuotojų sveikata įgauna dar didesnę prasmę”, – tvirtina pašnekovas.
Dabartiniame kontekste sveikatingumo svarba tik auga
Kalbėdama apie geros fizinės ir emocinės darbuotojų savijautos svarbą šiandieniniame kontekste, PVPA vadovė pabrėžia, kad sveikatingumui dabar reikėtų rodyti ypatingą dėmesį.
„Ankstesnių krizių patirtis parodė, kad ilgesnį laikotarpį trunkantis stresas daro didelį poveikį žmonių emocinei ir fizinei sveikatai. Kai kuriems žmonėms poveikis gali pasireikšti ne iš karto, dėl to svarbu nuolat skirti dėmesio sveikatingumui. Kitu atveju atsiranda pavojus prarasti darbuotojų motyvaciją, efektyvumą ar tą pačią gerą sveikatą. Juk užsiimti prevencija lengviau, nei spręsti pasekmes“, – teigia ekspertė.
Jai pritaria ir K. Mackelis, pridurdamas, kad į sveiką gyvenseną orientuotas papildomas naudas įmonės turėtų laikyti investicija, o ne išlaidomis: „Daugybė tyrimų yra atskleidę, kad sveiki darbuotojai yra geresni komandos nariai. Jie ne tik pasižymi didesniu produktyvumu, bet ir mažiau serga, yra laimingesni ir labiau įsitraukę į įmonės veiklą. Tad rodydami dėmesį personalo emocinei ir fizinei sveikatai, verslai tuo pat metu rūpinasi ir sėkmingu įmonės funkcionavimu.“
Tą supranta ir įmonės „Littelfuse LT“ Atlygio grupės vadovė Kristina Virbašienė, pažyminti, kad bendrovė savo darbuotojų sveikata išskirtinai rūpinasi net esant įtemptai situacijai pasaulyje.
„Mes jau ilgą laiką įmonėje kuriame sveikatinimo kultūrą, skatiname savo darbuotojus aktyviai judėti, sportuoti, pailsėti bei pasirūpinti savo savijauta. To nepamirštame ir šiandieniniame kontekste – šiemet organizavome šviečiamuosius seminarus, kurių metu diskutavome apie karo poveikį visuomenei ir organizacijoms, iš karo psichologo mokėmės, kaip atpažinti savo emocijas ir jas suvaldyti. Taip pat įmonėje veikia paramos darbuotojams programa – EAP („Employee Assistance Program“), kuri siūlo savalaikę, profesionalią psichologinę pagalbą ir paramą sprendžiant įvairias problemas tiek darbinėje, tiek asmeninėje aplinkoje darbuotojams ir jų šeimos nariams“, – sako K. Virbašienė.
Bandyti nuspėti komandos poreikius – nepatartina
A. Bytautienė dalinasi, kad darbuotojų sveikata norintys pasirūpinti darbdaviai pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į papildomų naudų tendencijas. Viena iš jų – atsižvelgimas į kiekvieno komandos nario poreikius.
„Tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje yra sparčiai judama link papildomų naudų individualizavimo. Tai reiškia, kad įmonės turi nuolat klausti, kas yra svarbu jų darbuotojams ir pagal tai sudaryti papildomų naudų paketą. Taip pat reikėtų suprasti, kad bet kokios permainos – geopolitinės, asmeninės bei kt. – keičia ir darbuotojo situaciją bei poreikius. Todėl net ir suformavus papildomų naudų paketą, jį gana dažnai ir reguliariai vertėtų peržiūrėti ir atnaujinti. Galų gale, jei darbuotojui pasiūlysime tai, kas jam svarbu, tai ne tik kels jo motyvaciją, bet ir sudarys galimybę įmonei neiššvaistyti biudžeto nereikalingiems dalykams“, – sako pašnekovė.
„Stebby“ vadovas priduria, kad papildomų naudų individualizavimo reikšmė akivaizdi tampa kaip pavyzdį pasitelkus sveikatingumą, kurį kiekvienas interpretuojame savaip.
„Darbdaviai neturėtų tikėtis, kad sporto klubo abonementas ar jogos treniruotės biure pritrauks didžiąją dalį darbuotojų, nes prognozuoti, kurioje sveikatingumo kelionės vietoje yra žmogus, labai sudėtinga. Juk jeigu pastarajam skauda nugarą sėdint, išsiuntus jį į sporto salę naudos nebus. Todėl ir skatiname įmones ne bandyti nuspėti, o pasiūlyti lankstumą, leidžiant darbuotojui pasirinkti pačiam. Taip galite iš tiesų pasirūpinti darbuotojų gerove, padidinti jų motyvaciją, įsitraukimą, o ne tiesiog užsidėti varnelę prie darbų sąrašo“, – sako pašnekovas.
Tą patvirtina ir „Littelfuse LT“, kurios darbuotojai naudojasi „Stebby“ paslaugomis, Atlygio grupės vadovė: „Mūsų komandos nariai dirba įvairiose srityse – inžinerijoje, informacinėse technologijose, gamyboje ir dar daugiau, todėl suprantame, kad jų poreikiai yra įvairūs. Kai vieniems yra aktualesnė sveikatos priežiūra, pavyzdžiui, dantų gydymas ar tyrimai, kitiems kolegoms yra svarbesnės sportinės veiklos, baseinai ar masažai. Siekdami atliepti visų mūsų darbuotojų poreikius, jiems suteikiame galimybę rinktis patiems.“
